- dyglus
- dyglùs, dygli̇̀ bdv. Dỹglios ùsnys.
.
.
dyglus — dyglùs, ì adj. (4) 1. dygus, aštrus: Usnys dỹglios, o piktdagis dar dyglèsnis Užv. Par lankas jojau, lankoms nepajojau: pilnos lankos dyglių kadagelių LTR(Gršl). Tuomet visai dyglūs dirgsnių erzinimai tegal žmogų pajudinti Vd. 2. prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dygli — dyglùs, dygli̇̀ bdv. Dỹglios ùsnys … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dyglinti — dyglinti, ina, ino, dỹglinti 1. intr., tr. gelti, durti: Baltraus liežuvis dyglus, jo žodžiai kaip dygliai dyglina, ne bet kas atsilaiko Grdž. 2. intr. dyrinti: Kur jis dỹglina? Slnt. dyglinti; nudyglinti … Dictionary of the Lithuanian Language
dyglumas — dyglùmas sm. (2); Vd → dyglus 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
dygus — dygùs, ì adj. (3, 4) 1. SD230,97, R, K dyglus, duriantis, aštrus: Ten labai dygì pieva, piktžolėm nuaugus Kair. Kelias dabar nužvyruotas, labai dygùs, basas negali vaikščioti Gr. Usnis y[ra] dygì, ale dagis dar dygèsnis Als. Radastų… … Dictionary of the Lithuanian Language